Rugsėjį pasitikome audringai. Prekybos tinklų susitarimu, iš visų alkoholį perkančių gyventojų reikalaujama rodyti asmens dokumentą, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Iš ekranų gyventojai raginami „rodyti“ ir taip pademonstruoti savo atsakomybę. Pirmiausia gyventojai turėtų žinoti, kad tai nėra įstatymo norma ir jokie įstatyminiai pakeitimai nėra priimti. Tai išimtinai prekybininkų iniciatyva, pasirašyta su sveikatos apsaugos ministru. Nuo šio sprendimo ministro partijos kolegos jau paskubėjo atsiriboti.
LR Alkoholio kontrolės įstatymas visuomet numatė prievolę tikrinti dokumentą, jei kyla abejonių dėl perkančiojo amžiaus. Tačiau daugybę metų prekybininkai šios nuostatos nesilaikė, ir, pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstoto L. Vilimo, staiga „nušvito po žurnalisto A. Tapino laidos“, kurioje buvo parodyta, kaip lengvai nepilnamečiai nusiperka alkoholio. Tas „nušvitimas“ neįvyko daugelį metų nepaisant skelbiamų statistinių duomenų apie didėjantį vaikų girtavimą, tik staiga viena laida ir toks nuomonės pasikeitimas. Todėl verta pasvarstyti, ar tam staigiam nuomonės posūkiui nėra kitų galimų priežasčių. Ir panašu, kad ši prekybininkų iniciatyva labiausiai skirta sukurti įspūdį, kad verslui nereikia valstybės reguliavimo ir „draudimų“, nes jie patys gali spręsti problemas. O verslui iš tiesų yra ko nerimauti. Ilgą laiką be didesnių skrupulų pardavinėję alkoholį nepilnamečiams, jie gali susidurti su valstybės reikalavimu perkelti alkoholį į specializuotas parduotuves, trumpinti pardavimo laiką, patraukti parduotuves nuo mokyklų ir pan. Tokios įstatymų pataisos yra registruotos Seime ir laukia savo eilės. Todėl verslas ėmėsi gerai suplanuotos viešųjų ryšių kampanijos, kuris supainiojo daugelį gyventojų ir nuteikė priešiškai realioms alkoholio kontrolės priemonėms.
Norintys pademonstruoti savo atsakomybę garbaus amžiaus žmonės turėtų ne rodyti savo dokumentą, bet matydami, kad parduodama galimai nepilnamečiui, pranešti apie tokius atvejus ar įspėti pardavėją. Nes pagrindinis dokumento rodymo tikslas – išvengti alkoholio pardavimo nepilnamečiui, o ne senjorui, kuris teisę pirkti turi.
Alkoholio pardavėjų nuoširdumu abejoti verčia ir jų veidmainiškumas tiesiog „kišant“ alkoholį kiekvienam ir stengiantis jo parduoti kuo daugiau. Belaukiant rugsėjo 1-osios, kuomet alkoholiu neprekiaujama, pirkėjams nuolat primenama apie draudimą ir tokiu būdu raginama „apsirūpinti iš anksto“. Vos tik pradėję tikrinti dokumentus senjorams, prekybos tinklai ir toliau sėkmingai išpardavinėjo alkoholinius gėrimus, skelbdami apie 30 proc. nuolaidą viskiui ir kitiems gėrimams. Tai tiek tos socialinės atsakomybės, kuriai pasireikšti tikrai būtų vietos.
