Giedrius Surplys
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Naujosios Vilnios apygardoje
Prieš rinkimus kyla daug diskusijų dėl emigracijos – globalizacijos rykštės, kuri rimtai gresia valstybės išnykimui. Deja, panašu, kad ekonominiai ir komunikaciniai pasiūlymai menkai vilioja išvykusius. Todėl verta į emigraciją žvelgti kompleksiškai, galvojant, ne kaip sugrąžinti lietuvius į Tėvynę, bet kaip apskritai gerinti gyvenimo sąlygas joje.
Objektyvioji realybė
- Emigracija yra svarbiausia Lietuvos problema, netekome… netenkame… Apie tai daug kalba visi, tačiau patyliukais suprantame, kad laisvas žmonių judėjimas yra šiandieninio gyvenimo aktualija, su kuria veiksmingai kovoti neįmanoma.
- Pasiklausius, ką kalba žmonės gatvėje, viskas aišku – kalta valdžia. Nuvarė Lietuvą. Daugelis žmonių vis nostalgiškai paburnoja, kad anais laikais buvo geriau, visi turėjo darbo ir duonos. O aš atklausiu atgal: kokia, jūsų manymu, būtų buvusi emigracijos banga anais laikais, jeigu būtų atsivėrusios sienos? Globalizacija atveria valstybių sienas ir žmonių gyvenimą daro nebe tokį sėslų.
- Lietuviai visada buvo keliautojų tauta. Situacija, kai Lietuvos miestai ir kaimai tuštėjo, nes mūsiškiai masiškai emigravo, jau buvo susiklosčiusi ir devynioliktame, ir dvidešimtame amžiuje.
Nuostabioji Airija
Yra viena nedidelė šalis Europoje, į kurią mes labai dažnai raginami lygiuotis. Įdomu tai, kad Airija panaši į mus ir migracijos mastais. 2013 ji netgi buvo paveržusi pirmą vietą iš mūsų daugiausiai emigruojančių europiečių sąraše. Salos gyventojai taip pat visada mėgo masiškai keliauti. Tačiau, skirtingai nuo Lietuvos, Airijos populiacija auga. Auga dėl dviejų paprastų priežasčių.
Pirma, tūkstantis airių moterų statistiškai gimdo 2000 vaikų, o tiek pat lietuvių – tik 1700. Turbūt todėl, kad airiai neturi problemų su vaikų darželiais, jaučiasi ekonomiškai saugesni ir, kas žino, gal yra šiek tiek doresni katalikai.
Antra, airių kasmet miršta beveik dukart mažiau, negu lietuvių! Panagrinėję išsamiau, pamatysime, kad dviejų valstybių mirtingumo rodikliai ypač skiriasi tarp darbingo amžiaus žmonių, tai yra tų, ant kurių pečių statoma ekonomika. Maždaug triskart mažiau airių žūsta avarijose, nusižudo, miršta nuo kraujotakos ir širdies ligų!
Elementarioji logika
Pamąsčius apie objektyvią realybę ir nuostabiąją Airiją, peršasi elementari išvada: mes nepapūsime prieš vėją ir neuždarysime sienų, tačiau galime pasistengti, kad Lietuvoje būtų gera gimti ir nesinorėtų mirti. Mano galva, tai – daug efektyvesnė strategija, negu imtis tikslingų priemonių susigrąžinti išvykusius. Jeigu Lietuva augs bendruomeniškai ir ekonomiškai, jeigu ji taps švaresnė tiek aplinkosaugos, tiek korupcijos požiūriu, žmonės patys sugrįš.
Fantastiškoji aritmetika
Kai kurių vizionierių planus sugrąžinti Lietuvos populiaciją į trijų su puse milijono lygį ekspertai vadina fantastika. Vis dėlto dar šiek tiek paskaičiuokime, orientuodamiesi ne vien į emigrantų sugrąžinimą. Mes kasmet netenkame apie 30 000 žmonių. Štai airiškas planas, kaip sustabdyti Lietuvos nykimą.
- Dirbkime su savižudybių prevencija, kad pasiektume bent Airijos lygį. Tai per metus išsaugos 750 gyvybių. Bent iki Airijos lygio sumažinkime žūstančių kelyje skaičių. Dar 210 likusių gyventi ir dirbti. Iki Airijos lygio sumažinkime jaunų žmonių mirtis dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Laimėsime dar 4500 žmonių! Ir taip toliau. Jeigu Lietuvos naujoji valdžia užsibrėžtų sumažinti žmonių iki 65 metų amžiaus mirtingumą iki Airijos lygio, tai kasmet leistų išsaugoti 7000 piliečių!
- Jeigu mes iki Airijos lygio pakeltume gimstamumą, tai per metus duotų po dar tiek pat papildomų lietuviukų, bet tai jau sritis, kurioje reikia mažiau kalbėti ir daugiau daryti. Turiu omenyje, naujų darželių steigimą, mokestines lengvatas, susijusias su auginamų vaikų skaičiumi, liberalesnį darbo laiko reguliavimą tėvams, švietimo reformą ir kitas atsakingą tėvystę skatinančias priemones.
- Esu tikras, kad 15 000 piliečių, kurių vis dar trūksta mūsų formulėje, patys sugrįš, pamatę, kad Lietuvoje galima sveikai gyventi ir ramiai auginti vaikus. Ypač jeigu sumažinsime mokestinę naštą dirbantiems žmonėms, sustiprinsime socialinę pagalbą (ne išmokų mokėjimą) netekusiems darbo, o verslą kontroliuojančias institucijas paversime verslui padedančiomis.
Globali Lietuva
Galiausiai, dvidešimt pirmame amžiuje reikia kalbėti apie globalią Lietuvą. Turime nepamiršti nė vieno išvykusio lietuvio. Išvykę žmonės kasmet perveda namo tiek lėšų, kad jos sudaro apie keturis procentus Lietuvos BVP. Jie gali būti naudingi ir pritraukdami investicijas, megzdami verslo, kultūros ir mokslo ryšius. Tik išlaikykime ryšį.
Kovoti su globalizacijos nulemtu asmenų judėjimu ir mąžtančiu Lietuvos gyventojų skaičiumi galime tik kompleksiniu būdu. Tai ir siūlo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Išlaikykime tamprias sąsajas su lietuviais visame pasaulyje, ir gerinkime gyvenimo, sveikatinimo, švietimo, darbo ir verslo sąlygas Lietuvoje.
