Racionaliai naudojant išteklius plėtojama ir beatliekinė (žiedinė) ekonomika, o gyventojai skatinami rūšiuoti atliekas, kad jos vėl taptų žaliavomis.
Tačiau iki šiol į komunalinių atliekų konteinerius, o vėliau į sąvartynus, nukeliauja biologinės atliekos – žolės, lapai, maisto atliekos. Didinamas sąvartyno tūris, prarandama vertinga trąša, kurią galima panaudoti dirvožemio gerinimui, kaip kompostą ar žaliąją trąšą sodininkystėje, daržininkystėje. Atrodė visa tai išspręs atliekų mechaninio biologinio rūšiavimo įrenginiai. Tačiau.
Kauno regioną aptarnaujantys rūšiavimo įrenginiai, pastatyti Kaune, pajėgūs išrūšiuoti 220 tūkst. tonų ir Kėdainiuose – 20 tūkst. tonų atliekų. Šie įrenginiai pastatyti Europos Sąjungos lėšomis (30 mln. eurų ir 5 mln. eurų), veikia nuo 2016 m. sausio mėn. Už skirtas lėšas – pažadas Europai, kad į sąvartynus pateks ne daugiau 20 proc. atliekų kiekio.
Visais įmanomais kanalais aukščiausiu lygiu buvo paskelbta rūpinimasis aplinkos švara, daugybe sugrąžintos žaliavos į perdirbimo pramonę, aiški ir gyventojams nauda – pigs atliekų surinkimo paslauga. Regioninis atliekų tvarkymo centras yra to regiono savivaldybių darinys, kuris rūpinosi įrenginių statyba, todėl praeitos kadencijos politikai taip pat nepamiršo pasireklamuoti.
Visą statybų, priėmimo naudoti ir rūšiavimo veiklos euforiją sugadino „nesuprantantys“ strateginių tikslų Kauno rajono Ramučių kaimo gyventojai. Ką tik už milijonus eurų pastatyta atliekų apdorojimo įmonė su naujausiomis technologijomis turėtų veikti nepriekaištingai, užtikrinant bet kokios taršos nepatekimą į aplinką bei užtikrinant aplinkinių gyventojų teisę į sveiką ir saugią gyvenseną.
Už milijonus eurų pasirinkta ir pastatyta mechaninio biologinio apdorojimo linija, tikriausiai ir kitos analogiškos statomos ar pastatytos regionuose, vakaruose jau išmontuotos kaip pasenusios ir neatitinkančios dabartinių atliekų rūšiavimo ir surinkimo principų, kadangi iš komunalinių atliekų srauto neatskiriamos biologinės atliekos kurios užteršia kartu esančias žaliavas.
Prieš pradedant rūšiavimą atliekos specialiais volais sutrinamos, taip užteršiamos visos tinkamos perdirbimui žaliavos. Po rūšiavimo leidžiamas žaliavų tinkamų perdirbimui užterštumas iki 5 proc. viršijamas kelis kartus. Savaime aišku, perdirbėjai tokios žaliavos neperka.
Visų pirma, atliekos, tinkamos perdirbimui, biologinės atliekos, tame tarpe ir maisto bei kitos atliekos, galinčios apdorojimo metu užteršti žaliavas, turi būti išrūšiuojamos susidarymo vietose. Pirmoje eilėje ar lygiagrečiai su apdorojimo įrenginių statyba turėjo būti pasirūpinta gyventojams patogi ir prieinama atliekų rūšiavimo sistema, įrengiant ypač daugiabučių namų kvartaluose pakankamai tankų rūšiavimo aikštelių (geriausia požeminių) tinklą.
Po rūšiavimo žaliavas perdirbėjams įsiūlyti sudėtinga. Bet čia tik viena medalio pusė. Po rūšiavimo susidaro vadinamas techninis kompostas (biologinė apdorojimo dalis). Kadangi į Kauno sąvartyną Lapėse kasmet buvo atvežama apie 160 tūkst. tonų atliekų. Jas dabar apdorojant rūšiavimo įrenginiuose susidarys 40-45 proc. techninio komposto.
Kompostas, išskirtas iš komunalinių atliekų srauto, dėl užterštumo sunkiaisiais metalais ir kitomis priemaišomis, naudoti kaip trąša nebetinkamas. Praktiškai niekur nebetinkamas. Mažus kiekius dar būtų galima panaudoti pakelių griovių šlaitų formavimui. Tačiau vien tik Kaune techninio komposto susidarys 60-80 tūkst. tonų. Užterštos žaliavos perdirbėjai nepriima, techninio komposto neturime kur dėti. Ratas užsidaro.
Išeitis „rasta“ – tūkstančiai tonų techninio komposto (biologinės atliekos) kaip buvo vežama į sąvartyną, taip ir toliau vežama. Užterštų žaliavų dalis irgi tikriausiai atsidurs sąvartyne, prisidengiant laikinu saugojimu. Kitos bus atiduodamos deginimui. Tik bėda ta, kad už toną atiduodamų deginimui atliekų vietoje gaunamų pajamų tenka primokėti 20-30 eurų. Kadangi atliekų sistemoje galioja principas „teršėjas moka“, taip, taip gerbiamieji gyventojai, laukite paslaugos pabrangimo (aišku, po rinkimų).
Klausimas kam tada reikėjo statyti už šitiek milijonų rūšiavimo apdorojimo įrenginius, pigiau juk vežti deginti nerūšiuotas. Ogi tikslas buvo – įsisavinti skirtas ES lėšas. Tikslas pasiektas – lėšos įsisavintos.
Ramučių bendruomenei pakėlus triukšmą dėl nepakeliamo kvapo, pagrasinus netgi blokuoti įmonę, sulėkę aukšti aplinkos ministerijos ir vietinės valdžios pareigūnai nustatė, kad – atliekos gali skleisti nemalonų kvapą. Išeitis rasta – statysime aukštą kaminą, kvapai išsisklaidys. Kuo ne praeito šimtmečio pradžia – nuotėkų vamzdis kuo toliau į upę, kaminas kuo aukštesnis teršalams išmesi. Juk kvapą skleidžia susidarę įvairūs teršalai, reiškia juos ne sugaudysime o paskleisime kiek toliau ant Panemunės, Petrašiūnų, Neveronių gyventojų galvų, gal jie supratingesni, netriukšmaus.
Tik ką pastatyta nauja įmonė ir jau reikalingos papildomos investicijos vietoje gaunamos grąžos. Kas tai? Peršasi išvada, kad poveikio aplinkai, sveikatai vertinime buvo kalbama apie viena, projektuojama kita, statoma dar kita, o leidimas veiklai išduotas nežinia pagal ką. Kas atsakys už tokios technologijos ar pačio atliekų apdorojimo principo parinkimą.
Juk dalį lėšų buvo galima nukreipti rūšiavimo aikštelių statybai gyvenamuose kvartaluose, atskirtoms biologinėms atliekoms pūdymo aerotankų statybai ir panaudoti gaunamas dujas. Beliktų pastatyti nedidelio pajėgumo iš aikštelių surinktų švarių atliekų (žaliavų) tinkamų perdirbimui rūšiavimo liniją. Aišku joje susidarytų techninio komposto, atliekų netinkamų perdirbimui (tik deginimui) tačiau tie kiekiai būtų nepalyginamai maži.
O kas atsakys? Politiką formuoja Aplinkos ministerija, vietose savivaldybės per Regioninius atliekų tvarkymo centrus. Kaltų nebus, rodys pirštais vieni į kitus. Bus prieita prie bendros nuomonės – kalti gyventojai – nerūšiuoja. Išties pagalvojus – galėtų aplinkinių rajonų gyventojai važiuodami į Kauną užsukti į zoologijos sodą atvežti kokiam liūtui likusius barščius, žirafai kokį agurką, o kauniečiai tai po du kartus galėtų apsilankyti ir išrūšiuotos žaliavos naujoje įmonėje būtų švarios.
Negalima sakyti, kad Aplinkos ministerija politikos neformavo. Dažnai matėme per televiziją aukštus ministerijos pareigūnus skaičiuojant žvejų kabliukus, demonstratyviai ginkluotą aplinkos apsaugos pareigūną matuojant bobučių surinktų grybų kepurėles. Jei ne ministerija būtume nežinoję, kad grybavimo sezonu išperkami grėbliai. O čia viena kita dešimtis milijonų eurų niekai, rekonstruosim – „teršėjas moka“.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavusi žmonių pasitikėjimą peržiūrės abejotinų sprendinių švaistančių lėšas atvejus, atitinkamai įvertins pareigūnų kompetenciją. Pasitarę su atitinkamų sričių specialistais priims optimalius sprendimus padėčiai ištaisyti ir ateityje užtikrins skaidrų, kvalifikuotais, visuomenei naudingais sprendiniais parengtų projektų įgyvendinimą.
