Po tragiško įvykio Telšiuose, nusinešusio pareigūno gyvybę, visuomenė bei politikai vėl pradėjo kalbėti apie policijos reformą ir jos perspektyvas. Vieni siūlo stabdyti, kiti – tęsti.
Kuris variantas šiandien geriausias žmonėms ir pačiai teisėsaugai?
Ką daryti?
2014 m. Saulių Skvernelį paskyrus vidaus reikalų ministru finansavimas teisėsaugai pagaliau pradėjo pastebimai augti. Pirmą kartą po daugelio metų policijai ir kitoms teisėsaugos įstaigoms buvo duotas aiškus signalas, kad viešojo saugumo politikai turi būti gražintas žmogiškumas, užtikrintas teisėsaugos srityje dirbančių žmonių saugumas, motyvacija ir pagarba.
Darbuotojų motyvacijos klausimai įtraukti tarp svarbiausių strateginių uždavinių visoje vidaus reikalų sistemoje. Nors daugybė aukščiausių jos vadovų negalėjo suprasti, kaip taip gali būti, kad nuo šiol jie asmeniškai atsakys ministrui už žmonių pasitenkinimą darbu ir vidinį klimatą. Ministro S. Skvernelio vienu pagrindiniu uždaviniu viešojo saugumo politikos srityje buvo atkurti finansavimą teisėsaugai, išvalyti ją nuo korupcijos, mažinti konkurenciją ir skatinti teisėsaugos įstaigas bendradarbiauti siekiant maksimalaus žmonių saugumo.
Žmonės pajuto, kad jie yra svarbūs – 2015 metų pabaigoje, kai S. Skvernelis įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Absoliuti dauguma nevyriausybinių, profesinių, veteranų organizacijų išreiškė jam paramą. Visuomenė taip pat matė S. Skvernelio pastangas ją apsaugoti, nes tūkstančiai žmonių išreiškė savo paramą peticijomis bei palankiu vertinimu.
Ministras buvo atstatydintas, į pareigas paskirtas kitas žmogus. Žmogaus teisių aktyvistai jau įvertino šio žmogaus kompetenciją komentuodami jo sprendimą ieškoti to kaltininko, kuris Telšiuose išsiuntė pareigūną į įvykį, nes greičiausiai turėjo išsiųsti kitą. Žmogaus teisių aktyvistas Tomas Reves puikiai pastebėjo, kad manymas, kad kažkoks vienas žmogus atsakingas už susikaupusių socialinių problemų sprogimą, yra Lietuvos politikų tragedija.
Aštuoneri metai praėjo po to, kai Lietuvą siaubė diržų veržimo politika. Žmonės pamiršo, kas siaubė, pamiršo nuoskaudas. Artėjant rinkimams nauja karūna pasidabinę valdžios ir partijų žmonės stebisi savo pačių priimtais sprendimais veržiant diržus pasekmėmis. Gali atrodyti, kad tai spekuliacijos ir cinizmas. Tačiau labiau panašu, kad jie tiesiog nesupranta, kad sisteminių politinių sprendimų pasekmes žmonės pajunta po penkių ar net dešimties metų. Kitaip tariant, tam, kas sugriauta prieš dešimtmetį, lygiai tiek pat metų prireiks atstatyti.
Ir jei 2008 metais rinkimus laimėję politikai būtų pradėję pokyčius viešajame sektoriuje, žmonės šiandien turėtų daugiau darbo vietų ir daugiau pajamų, daugiau žmonių pasiliktų Lietuvoje.
Policija: taupyti ir atleisti?
Vienas svarbiausių S. Skvernelio tikslų tapus vidaus reikalų ministru buvo pastatyti teisėsaugą ant kojų, kad saugumas, kurį jaučia žmonės, būtų ne proginis, besilaikantis ant profesionalios ir intensyvios komunikacijos, o tvarus. Buvo padaryti darbai, kuriuos bendruomenė palaikė, įvyko konkretūs pokyčiai, sukurti lūkesčiai.
Premjeras Algirdas Butkevičius, praėjusių metų pabaigoje iš popieriuko skaitydamas skaičius ir painiodamas įstaigų pavadinimus, pažadėjo, kad pareigūnai jau greitai uždirbs ne mažiau kaip po 600 eurų į rankas. Buvo sutarta, kad bus pasinaudota prieš beveik du dešimtmečius Estijoje pritaikyta formulė: žmonių pajamų didinimui reikalingos lėšos bus sutaupytos iš vidinių rezervų, o kita dalis bus numatyta valstybės biudžete.
Visi sutarė taupyti. Tačiau premjeras, kaip jis pats nekart sakė, yra lankstus žmogus, girdintis įvairias nuomones ir nesilaikantis vienos. Nauja socialdemokratų finansų ministrė jau davė suprasti, kad žmonių saugumui skiriama per daug dėmesio. Tai reiškia, kad pradėti pokyčiai ir taupymas iš esmės netenka prasmės. Pažadus pakelti pareigūnų pajamas, aprūpinti saugia ekipuote galima įgyvendinti nebent dar labiau taupant viduje.
Ką tai reikštų visuomenei ir nuotaikoms teisėsaugoje? Taupyti viduje – reiškia, atleisti žmones. Jei nebus skirtas žadėtas finansavimas, reikės atleisti šimtus žmonių. Neoficialiai kalbama, kad per kelis mėnesius apie 500 labiausiai patyrusių pareigūnų paliks tarnybą pradėjus reformą policijoje. Kai kurių vadovų ir politikų noras tai padaryti iki rinkimų pabrėžtinai meluojant, esą tai yra S. Skvernelio pradėtų reformų pasekmė, pasilenkia su bet kokia logika ir reformos vyksmu.
Viešojoje erdvėje jau nuskambėjo žinia, kad atleidimais neketinama apsiriboti. Prieš tai bus sukeltos įtampos vienu metu įteikiant pareigūnams tūkstančius įspėjimo lapelių visoje šalyje. To negana – ketinama tūkstančius pareigūnų be jų sutikimo pervesti į naujas pareigas ir pavesti jiems vykdyti vienu metu ir kriminalinės, ir viešosios policijos funkcijas. Be apmokymu, parengimo, ekipuotės. Patruliai atliks tyrėjo darbą.
Tuo pat metu siekiama sukompromituoti aktyviausias teisėsaugoje veikiančias profesines sąjungas, jas supriešinti su valdžia. Socialiniuose tinkluose, viešais pasisakymais, komentarų troliai perša mintį, kad jos neva nesirūpina pareigūnais ir parsidavė. Praeityje su pareigomis nesusitvarkę sovietmetį menantys veteranai, naudodamiesi tragedija, kiršina buvusius ir veikiančius vadovus, moteris su vyrais, veteranus su dirbančiais, profesines sąjungas su likusiais pareigūnais.
Unikali proga
Tokia situacija – lapeliai, pervedimai, atleidimai arba „savanoriški išėjimai“ – gali sukelti nepataisomas pasekmes. Metų pradžioje duoti politikų pažadai, panašu, bus paaukoti vardan pergalės rinkimuose, taupyti atleidžiant žmones ar kitaip skatinant juos išeiti. Šalia skurdo, neapykantos valdžiai atsiradusi regimybė, kad išeinant pareigūnams mažėja saugumas, gali sukelti įtampas visuomenėje.
Tuo tarpu įtampos teisėsaugos viduje gali išaugti į protestus, kuriais pasinaudos valdžią prarandantys populistai ir kriminalinės koalicijos elementai. Ką jie darys patekę į valdžią šį kartą, galima nesunkiai įsivaizduoti.
Todėl ir būtinas reformų policijoje „stabtelėjimas“, vertinant susidariusią situaciją ir ieškant optimalaus varianto. Būtina atidėti reformas policijoje bent jau iki tol, kol bus apsispręsta dėl 2017 m. biudžeto. Tada kartu su įspėjimo lapeliu policijos vadovas turi parašyti kiekvienam policininkui asmeninį laišką, kuriame patikintų, kad jam svarbūs visi čia dirbantys žmonės – vyrai, moterys, patyrę ir jauni. Net tie, kurie dirbdami per kelis darbus užmiega, nes daugelį metų dėl juos nuskurdinusių politinių sprendimų jie tiesiog bandė kaip nors išgyventi ir išmaitinti šeimas. Tad po tarnybos ėjo gaminti baldų, vairuoti taksi ar saugoti kokį privatų objektą.
Žmonių saugumas priklauso nuo išmintingų politinių sprendimų, talentingų vadovų ir bendruomenės. Spalio mėnesį prie balsadėžių priimsime sprendimus, kiek saugu bus šalyje ir kokią kainą teks sumokėti už tai artimiausią dešimtmetį. Visuomenė turi unikalią progą kriminaliniams elementams ir jų koalicijoms pasakyti NE visiems laikams. Privalome susitelkti, kad Lietuva stiprėtų, o mes visi gyventume oriai.
